Pasaulio ekspertų teigimu, agresyvi ir neatsakinga Jungtinių Valstijų finansinė politika sukėlė didelę infliaciją visame pasaulyje, sukeldama didelius ekonominius sutrikimus ir didelį skurdo augimą, ypač besivystančiose šalyse.
Siekdamas suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją JAV, kuri birželį viršijo 9 procentus, JAV federalinis rezervų bankas keturis kartus padidino palūkanų normas iki dabartinio 2,25–2,5 procento lygio.
Jerevano (Armėnija) Politinių ir ekonominių strateginių studijų centro pirmininkas Benjaminas Poghosjanas „China Daily“ sakė, kad kainų kilimas sutrikdė pasaulines finansų rinkas, o daugelis besivystančių šalių susiduria su rekordine infliacija ir stabdo savo bandymus rasti finansinį atsparumą susidūrus su įvairiais tarptautiniais iššūkiais.
„Dėl to jau smarkiai nuvertėjo euras ir kai kurios kitos valiutos, ir tai toliau kurstys infliaciją“, – sakė jis.
Anapolyje, Merilando valstijoje, vartotojai perka mėsą „Safeway“ maisto prekių parduotuvėje, nes infliacija toliau auga.
Tunise, teigia centrinio banko valdytojas Marouanas Abassi, teigia, kad dėl stipraus dolerio ir staigių grūdų bei energijos kainų kilimo šalies biudžeto deficitas šiais metais padidės iki 9,7 proc. BVP, palyginti su anksčiau prognozuotais 6,7 proc.
Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos neapmokėta šalies valstybės skola pasieks 114,1 mlrd. dinarų (35,9 mlrd. JAV dolerių), arba 82,6 proc. BVP. Investicinis bankas „Morgan Stanley“ kovo mėnesį perspėjo, kad Tunisui gresia nemokumas, jei dabartinė finansų padėties blogėjimas tęsis.
Liepos mėnesį metinė infliacija Turkijoje pasiekė rekordinį 79,6 proc. lygį – aukščiausią per 24 metus. Rugpjūčio 21 d. vienas doleris buvo parduotas už 18,09 Turkijos liros, o tai reiškia 100 proc. vertės sumažėjimą, palyginti su praėjusiais metais, kai valiutos kursas buvo 8,45 liros už dolerį.
Nepaisant vyriausybės pastangų, įskaitant minimalios algos didinimą, siekiant apsaugoti žmones nuo finansinių sunkumų, kuriuos sukėlė didelė infliacija, turkai sunkiai suduria galą su galu.
Ankaroje gyvenantis dėvėtų drabužių parduotuvės savininkas Tuncay Yuksel teigė, kad jo šeima išbraukė maisto produktus, tokius kaip mėsa ir pieno produktai, dėl nuo metų pradžios sparčiai augančių kainų.
„Viskas pabrango, o piliečių perkamoji galia gerokai sumažėjo“, – „Xinhua“ naujienų agentūra citavo Yukselį. „Kai kurie žmonės negali sau leisti nusipirkti pagrindinių poreikių.“
JAV FED palūkanų normų didinimas „neabejotinai sukėlė infliaciją besivystančiame pasaulyje“, ir šis žingsnis yra neatsakingas, teigė Poghosyanas.
„JAV naudojasi dolerio hegemonija savo geopolitiniams interesams įgyvendinti. JAV turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, ypač kai JAV save vaizduoja kaip pasaulinę žmogaus teisių gynėją, kuriai rūpi visi.“
„Tai apsunkina dešimčių milijonų žmonių gyvenimus, bet manau, kad JAV tai tiesiog nerūpi.“
JAV federalinio rezervo pirmininkas Jerome'as Powellas rugpjūčio 26 d. perspėjo, kad JAV artimiausiais mėnesiais greičiausiai dar labiau padidins palūkanų normas ir yra pasiryžusi suvaldyti didžiausią infliaciją per 40 metų.
Pekino universiteto Guanghua vadybos mokyklos docentas Tang Yao teigė, kad infliacijos mažinimas yra pirmasis Vašingtono prioritetas, todėl tikimasi, kad FED didžiąją ateinančių metų dalį ir toliau kels palūkanų normas.
Tai sukeltų pasaulinį likvidumo trūkumą, paskatintų didelį kapitalo srautą iš pasaulinių rinkų į JAV ir daugelio kitų valiutų devalvaciją, sakė Tangas, pridurdamas, kad dėl šios politikos taip pat smuktų akcijų ir obligacijų rinka, o šalys, turinčios silpnus ekonominius ir finansinius pagrindus, prisiimtų didesnę riziką, pavyzdžiui, padidėtų skolų negrąžinimas.
Tarptautinis valiutos fondas taip pat perspėjo, kad FED bandymai kovoti su kainų spaudimu gali smogti besivystančioms rinkoms, turinčioms daug užsienio valiutos skolų.
„Netvarkingas pasaulinių finansinių sąlygų griežtinimas būtų ypač sudėtingas šalims, turinčioms didelį finansinį pažeidžiamumą, neišspręstas su pandemija susijusias problemas ir didelius išorinio finansavimo poreikius“, – teigiama pranešime.
Šalutinis poveikis
Šendženo duomenų ekonomikos instituto „Fintech“ centro vykdomasis direktorius Wu Haifeng taip pat išreiškė susirūpinimą dėl FED politikos šalutinio poveikio, teigdamas, kad ji sukelia netikrumą ir chaosą tarptautinėse rinkose ir smarkiai paveikia daugelį ekonomikų.
Wu teigimu, palūkanų normų didinimas veiksmingai nesumažino JAV vidaus infliacijos ir nesumažino vartotojų kainų šalyje.
Remiantis oficialiais duomenimis, JAV vartotojų kainų infliacija per 12 mėnesių iki birželio mėnesio išaugo 9,1 proc. – tai sparčiausias augimas nuo 1981 m. lapkričio mėn.
Tačiau JAV nenori viso to pripažinti ir bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad paskatintų globalizaciją, nes nenori veikti prieš interesus, įskaitant turtinguosius ir karinį-pramoninį kompleksą, sakė Wu.
Pavyzdžiui, Kinijai įvesti tarifai ar bet kokios sankcijos kitoms šalims neturi jokio kito poveikio, išskyrus tai, kad JAV vartotojai išleidžia daugiau ir kelia grėsmę JAV ekonomikai, sakė Wu.
Ekspertai sankcijų įvedimą laiko dar vienu būdu JAV sustiprinti savo dolerio hegemoniją.
Nuo Bretton Woods sistemos įkūrimo 1944 m. JAV doleris prisiėmė pasaulinės rezervinės valiutos vaidmenį, ir per kelis dešimtmečius JAV išlaikė savo, kaip pirmaujančios pasaulio ekonomikos, poziciją.
Tačiau 2008 m. pasaulinė finansų krizė žymėjo absoliučios JAV hegemonijos pabaigos pradžią. JAV nuosmukis ir „kitų šalių“, įskaitant Kiniją, Rusiją, Indiją ir Braziliją, iškilimas metė iššūkį JAV viršenybei, sakė Poghosyanas.
JAV pradėjus susidurti su augančia konkurencija iš kitų galios centrų, ji nusprendė išnaudoti dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, vaidmenį, siekdama suvaldyti kitų iškilimą ir išsaugoti JAV hegemoniją.
Pasak jo, pasinaudodamos dolerio pozicija, JAV grasino šalims ir įmonėms, teigdamos, kad atkirs jas nuo tarptautinės finansų sistemos, jei jos nesilaikys JAV politikos.
„Pirmoji šios politikos auka buvo Iranas, kuriam buvo įvestos griežtos ekonominės sankcijos“, – teigė Poghosyanas. „Tada JAV nusprendė panaudoti šią sankcijų politiką prieš Kiniją, ypač prieš Kinijos telekomunikacijų bendroves, tokias kaip „Huawei“ ir ZTE, kurios buvo reikšmingos Amerikos IT gigantų konkurentės tokiose srityse kaip 5G tinklai ir dirbtinis intelektas.“
Geopolitinis įrankis
JAV vyriausybė vis dažniau naudoja dolerį kaip pagrindinę priemonę savo geopolitiniams interesams ginti ir kitų iškilimui suvaldyti, pasitikėjimas doleriu mažėja, o daugelis besivystančių šalių nori jo atsisakyti kaip pagrindinės prekybos valiutos, teigė Poghosyanas.
„Tos šalys turėtų sukurti mechanizmus, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo JAV dolerio, kitaip joms nuolat grės JAV grėsmė sunaikinti jų ekonomiką.“
Tangas iš Guanghua vadybos mokyklos teigė, kad besivystančios ekonomikos turėtų diversifikuoti prekybą ir finansus, didindamos pagrindinių prekybos partnerių, finansavimo šaltinių ir investicijų vietų skaičių, siekdamos sumažinti savo priklausomybę nuo JAV ekonomikos.
Trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu dedolerizacijos procesas būtų sudėtingas, tačiau gyvybinga ir diversifikuota pasaulinė finansų rinka bei valiutų sistema galėtų sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio ir stabilizuoti tarptautinę finansinę tvarką, teigė Tangas.
Daugelis šalių sumažino savo turimos JAV skolos apimtį ir pradėjo diversifikuoti savo užsienio valiutos atsargas.
Izraelio bankas balandžio mėnesį paskelbė, kad į savo užsienio valiutos rezervus, kurie anksčiau buvo apriboti JAV doleriu, Didžiosios Britanijos svaru ir euru, įtraukė Kanados, Australijos, Japonijos ir Kinijos valiutas.
JAV doleriai sudaro 61 procentą šalies užsienio valiutos atsargų portfelio, palyginti su 66,5 procento anksčiau.
Egipto centrinis bankas taip pat išlaikė diversifikuotą portfelio strategiją, šių metų pirmąjį ketvirtį įsigydamas 44 metrines tonas aukso – 54 procentų daugiau, pranešė Pasaulio aukso taryba.
Kitos šalys, tokios kaip Indija ir Iranas, svarsto galimybę naudoti nacionalines valiutas tarptautinėje prekyboje.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus liepą paragino palaipsniui atsisakyti dolerio dvišalėje prekyboje su Rusija. Liepos 19 d. Islamo respublika savo užsienio valiutų rinkoje pradėjo prekiauti rialu ir rubliu.
„Doleris vis dar išlaiko savo, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, vaidmenį, tačiau dedolerizacijos procesas pradėjo spartėti“, – teigė Poghosyanas.
Be to, po Šaltojo karo susiklosčiusios tvarkos transformacija neišvengiamai lems daugiapolio pasaulio sukūrimą ir absoliučios JAV hegemonijos pabaigą, sakė jis.
Įrašo laikas: 2022-09-05
