Pranešama, kad per pirmadienį Turkiją ir Siriją sukrėtusį niokojantį žemės drebėjimą žuvo beveik 8000 žmonių, o dešimtys tūkstančių buvo sužeisti.
Abiejose šalyse sugriuvo tūkstančiai pastatų, o pagalbos agentūros perspėja apie „katastrofiškas“ pasekmes šiaurės vakarų Sirijoje, kur milijonai pažeidžiamų ir perkeltųjų žmonių jau ir taip rėmėsi humanitarine pagalba.
Vykdomos didelės gelbėjimo operacijos, o viso pasaulio bendruomenė siūlo pagalbą paieškos ir atkūrimo operacijose. Tuo tarpu agentūros perspėjo, kad aukų skaičius per nelaimę gali gerokai išaugti.
Štai ką žinome apie žemės drebėjimą ir kodėl jis buvo toks mirtinas.
Kur įvyko žemės drebėjimas?
Vienas galingiausių žemės drebėjimų, supurčiusių regioną per šimtmetį, pirmadienio rytą, apie 4 val., iš miego išgąsdino gyventojus. Žemės drebėjimo epicentras buvo 23 kilometrus (14,2 mylios) į rytus nuo Nurdagio, Turkijos Gaziantepo provincijoje, 24,1 kilometro (14,9 mylios) gylyje, pranešė Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS).
Per kelias valandas po pirmojo žemės drebėjimo regione nuaidėjo pakartotinių smūgių serija. 6,7 balo pakartotinis smūgis įvyko praėjus 11 minučių po pirmojo žemės drebėjimo, tačiau stipriausias, 7,5 balo, požeminis smūgis įvyko maždaug po devynių valandų, 13:24 val., pranešė JAV geologijos tarnyba.
Tas 7,5 balo pakartotinis smūgis, įvykęs maždaug 95 kilometrus (59 mylias) į šiaurę nuo pradinio žemės drebėjimo, yra stipriausias iš daugiau nei 100 iki šiol užfiksuotų pakartotinių smūgių.
Gelbėtojai dabar lenktyniauja su laiku ir stichijomis, kad ištrauktų išgyvenusius žmones iš po nuolaužų abiejose sienos pusėse. Turkijoje sugriuvo daugiau nei 5700 pastatų, praneša šalies nelaimių valdymo agentūra.
Pirmadienio žemės drebėjimas taip pat buvo vienas stipriausių, kokį Turkija patyrė per pastarąjį šimtmetį – 1939 m. šalies rytus supurtė 7,8 balo žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau nei 30 000 gyvybių, pranešė JAV geologijos tarnyba.
Kodėl vyksta žemės drebėjimai?
Žemės drebėjimai vyksta visuose pasaulio žemynuose – nuo aukščiausių Himalajų kalnų viršūnių iki žemiausių slėnių, tokių kaip Negyvoji jūra, ir stingdančiai šaltų Antarktidos regionų. Tačiau šių žemės drebėjimų pasiskirstymas nėra atsitiktinis.
JAV geologijos tarnyba (USGS) žemės drebėjimą apibūdina kaip „žemės drebėjimą, kurį sukelia staigus slydimas ant lūžio. Įtempiai išoriniame Žemės sluoksnyje stumia lūžio šonus vieną į kitą. Įtempiai kaupiasi ir uolienos staiga slysta, išskirdamos energiją bangomis, kurios sklinda per Žemės plutą ir sukelia drebėjimą, kurį jaučiame žemės drebėjimo metu“.
Žemės drebėjimai matuojami seismografais, kurie stebi seismines bangas, sklindančias per Žemę po žemės drebėjimo.
Daugelis gali atpažinti terminą „Richterio skalė“, kurį mokslininkai anksčiau vartojo daugelį metų, tačiau šiomis dienomis jie dažniausiai vadovaujasi modifikuota Merkalio intensyvumo skale (MMI), kuri, remiantis USGS, yra tikslesnis žemės drebėjimo dydžio matas.
Kaip matuojami žemės drebėjimai
Kodėl šis buvo toks mirtinas?
Prie šio žemės drebėjimo, kuris buvo toks mirtinas, prisidėjo daug veiksnių. Vienas iš jų – paros metas, kada jis įvyko. Kadangi žemės drebėjimas įvyko anksti ryte, daugelis žmonių tuo metu buvo savo lovose ir dabar yra įstrigę po savo namų griuvėsiais.
Be to, dėl regione tvyrančios šalto ir drėgno oro sistemos, dėl prastų sąlygų gelbėjimo ir atkūrimo darbai abiejose sienos pusėse tapo gerokai sudėtingesni.
Temperatūra jau yra smarkiai nukritusi, tačiau trečiadienį prognozuojama, kad ji nukris keliais laipsniais žemiau nulio.
Šiuo metu virš Turkijos ir Sirijos tvyro žemo slėgio sritis. Jai tolstant, iš centrinės Turkijos žemyn atkeliaus „žymiai šaltesnis oras“, teigia CNN vyresnioji meteorologė Britley Ritz.
Trečiadienio rytą Gaziantepe prognozuojama -4 laipsniai Celsijaus (24,8 laipsnio Farenheito), o Alepe – -2 laipsniai. Ketvirtadienį prognozė dar labiau sumažės iki atitinkamai -6 ir -4 laipsnių.
Turkijos sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca teigė, kad dėl susidariusių sąlygų pagalbos komandoms jau dabar sunku pasiekti nukentėjusią zoną, ir pridūrė, kad pirmadienį dėl prastų oro sąlygų sraigtasparniai negalėjo pakilti.
Nepaisant oro sąlygų, pareigūnai paprašė gyventojų dėl savo saugumo palikti pastatus, baiminantis, kad bus daugiau pakartotinių smūgių.
Abiejose šalyse padarius tiek daug žalos, daugelis pradeda kelti klausimus apie vietos pastatų infrastruktūros vaidmenį tragedijoje.
JAV geologijos tarnybos konstrukcijų inžinierius Kishoras Jaiswalas antradienį CNN sakė, kad Turkijoje praeityje yra buvę didelių žemės drebėjimų, įskaitant 1999 m.smogė pietvakarių Turkijaiir pražudė daugiau nei 14 000 žmonių.
Džaisvalas teigė, kad daugelis Turkijos vietovių yra paskelbtos labai didelio seisminio pavojaus zonomis, todėl regiono statybos reglamentai reiškia, kad statybos projektai turėtų atlaikyti tokio tipo įvykius ir daugeliu atvejų išvengti katastrofiškų griūties – jei jie bus tinkamai atlikti.
Tačiau ne visi pastatai buvo pastatyti pagal šiuolaikinius Turkijos seisminius standartus, sakė Jaiswalas. Projektavimo ir statybos trūkumai, ypač senesnių pastatų atveju, reiškia, kad daugelis pastatų neatlaikytų smūgių stiprumo.
„Jei šių konstrukcijų neprojektuosite atsižvelgiant į seisminį intensyvumą, su kuriuo jos gali susidurti per savo projektavimo laikotarpį, jos gali neveikti gerai“, – sakė Jaiswalas.
Jaiswal taip pat perspėjo, kad daugelis likusių konstrukcijų gali būti „ženkliai susilpnėjusios dėl tų dviejų stiprių žemės drebėjimų, kuriuos jau matėme. Vis dar yra nedidelė tikimybė pamatyti pakartotinį smūgį, kuris būtų pakankamai stiprus, kad sugriūtų tos apgriuvusios konstrukcijos. Taigi, vykstant šiam pakartotiniam smūgiui, žmonės turėtų būti labai atsargūs, bandydami pasiekti tas susilpnėjusias konstrukcijas gelbėjimo darbams.“
Įrašo laikas: 2023 m. vasario 8 d.
