Antradienį Europos šalys skubėjo ištirti nepaaiškinamus nuotėkius dviejuose Rusijos dujotiekiuose „Nord Stream“, esančiuose Baltijos jūros dugnu netoli Švedijos ir Danijos.
Švedijos matavimo stotys užfiksavo stiprius povandeninius sprogimus toje pačioje jūros dalyje, kur pirmadienį įvyko dujų nuotėkis „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose, antradienį pranešė Švedijos televizija (SVT). Pasak SVT, pirmasis sprogimas užfiksuotas pirmadienį 2:03 val. vietos laiku (00:03 GMT), o antrasis – pirmadienio vakarą 19:04 val. (17:04 GMT).
„Nėra jokių abejonių, kad tai buvo sprogimai“, – antradienį SVT citavo Švedijos nacionalinio seisminio tinklo (SNSN) seismologijos dėstytoją Bjorną Lundą. „Aiškiai matyti, kaip bangos atsimuša nuo dugno į paviršių.“ Vieno iš sprogimų stiprumas pagal Richterio skalę siekė 2,3 balo, panašų į juntamą žemės drebėjimą, ir jį užregistravo 30 matavimo stočių pietų Švedijoje.
Danijos vyriausybė „Nord Stream“ dujotiekio nuotėkį laiko „tyčiniais veiksmais“, antradienį pareiškė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. „Valdžia aiškiai įvertino, kad tai buvo tyčiniai veiksmai. Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas“, – žurnalistams sakė Frederiksen.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad „Nord Stream“ dujotiekio nuotėkius sukėlė sabotažas, ir perspėjo apie „stipriausią įmanomą atsaką“, jei būtų užpulta aktyvi Europos energetikos infrastruktūra. „Kalbėjausi su (Danijos ministre pirmininke Mette) Frederiksen dėl sabotažo akcijos „Nordstream“, – „Twitter“ tinkle parašė von der Leyen, pridurdama, kad dabar nepaprastai svarbu ištirti incidentus, kad būtų visiškai aišku, kas įvyko ir kodėl.
Maskvoje Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė: „Šiuo metu negalima atmesti nė vieno varianto.“
Europos lyderiai antradienį pareiškė manantys, kad dvigubi sprogimai, apgadinę vamzdynus, nutiestus Rusijos gamtinių dujų tiekimui į Europą, buvo tyčiniai, o kai kurie pareigūnai dėl to kaltino Kremlių, teigdami, kad sprogimai buvo skirti kaip grėsmė žemynui.
Žala neturėjo tiesioginio poveikio Europos energijos tiekimui. Rusija nutraukė tiekimą anksčiau šį mėnesį, o Europos šalys iki tol stengėsi kaupti atsargas ir užsitikrinti alternatyvius energijos šaltinius. Tačiau šis įvykis greičiausiai žymės galutinę „Nord Stream“ dujotiekio projektų, daugiau nei du dešimtmečius trukusių pastangų, kurios padidino Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, ir kurias daugelis pareigūnų dabar vadina rimta strategine klaida, pabaigą.
Įrašo laikas: 2022 m. spalio 25 d.
