Analitikai teigia, kad augimą skatinanti infrastruktūra sumoka į skolų spąstus slegiančius Pekino šmeižtus
Projektai, vykdomi pagal Kinijos pasiūlytą Juostos ir kelio iniciatyvą, paskatino Šri Lankos ekonominį vystymąsi, o jų sėkmė paskatino melagingus teiginius, kad pagalba įstrigo šalis didelėse skolose, sakė analitikai.
Analitikai teigia, kad, priešingai Pekino kritikų pasakojimui apie vadinamuosius skolų spąstus, Kinijos pagalba tapo BRI dalyvaujančių šalių ilgalaikio ekonomikos augimo varikliu.Šri Lankoje Kolombo uostamiesčio ir Hambantotos uosto projektai, taip pat Pietų greitkelio statyba yra vienos iš pagrindinių su infrastruktūros stiprinimo programa susijusių darbų.
Kolombo uostas šiais metais užėmė 22 vietą pasauliniame uostų reitinge.Perkraunamų krovinių apimtys 2021 metais išaugo 6 proc., iki rekordinio 7,25 mln. dvidešimties pėdų ekvivalento vienetų, pirmadienį žiniasklaida citavo Šri Lankos uostų administraciją.
Uosto direkcijos vadovas Prasantha Jayamanna Šri Lankos laikraščiui „Daily FT“ sakė, kad padidėjęs aktyvumas teikia vilčių ir kad prezidentas Gotabaya Rajapaksa pareiškė norintis, kad uostas iki 2025 m. patektų į 15 geriausių pasaulio reitingų.
Kolombo uostamiestis numatomas kaip svarbiausia gyvenamoji, mažmeninės prekybos ir verslo vieta Pietų Azijoje, o Kinijos uosto inžinerijos kompanija atlieka darbus, įskaitant dirbtinės salos statybą.
„Ši atkovota žemė suteikia Šri Lankai galimybę perbraižyti žemėlapį ir sukurti pasaulinio lygio proporcijų bei funkcionalumo miestą ir konkuruoti su Dubajumi ar Singapūru“, – žiniasklaidai sakė Kolombo uostamiesčio ekonomikos komisijos narė Saliya Wickramasuriya.
Pagrindinis privalumas
Kalbant apie Hambantotos uostą, jo artumas prie pagrindinių jūrų kelių reiškia, kad tai yra didelis projekto pranašumas.
Šri Lankos ministras pirmininkas Mahinda Rajapaksa padėkojo Kinijai „už ilgalaikę ir didžiulę paramą šalies ekonominiam ir socialiniam vystymuisi“.
Šaliai siekiant atsigauti nuo pandemijos padarinių, Kinijos kritikai dar kartą pareiškė, kad Šri Lanka yra apkraunama brangių paskolų, o kai kurie Kinijos remiamus projektus vadina baltais drambliais.
Kolombo universiteto ekonomikos profesorius Sirimal Abeyratne sakė „China Daily“, kad Šri Lanka 2007 metais atvėrė savo obligacijų rinką užsienio investicijoms ir maždaug tuo pačiu metu pradėjo komercines paskolas, „kurie neturi nieko bendra su Kinijos paskolomis“.
Remiantis Šri Lankos Išorės išteklių departamento duomenimis, 2021 metų balandį Kinijai teko 10 procentų salos šalies 35 milijardų dolerių užsienio skolos, o Japonijai taip pat teko apie 10 procentų.Kinija yra ketvirta pagal dydį Šri Lankos skolintoja po tarptautinių finansų rinkų, Azijos plėtros banko ir Japonijos.
Tai, kad Kinija buvo išskirta kritikų pasakojime apie skolų spąstus, rodo, kiek jie bando diskredituoti Kiniją ir BRI projektus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, sakė Amerikos studijų centro tyrėjas Wang Pengas. Džedziango tarptautinių studijų universitetas.
Pasak Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo, tauta peržengia pavojaus ribą, jei jos užsienio skola viršija 40 procentų bendrojo vidaus produkto.
„Labai pabrėžtas Šri Lankos gebėjimas vystytis kaip regioninė logistika ir laivybos centras, siekiant gauti BRI naudą“, – komentare Ceylon Today rašė Šri Lankos nacionalinės švietimo komisijos patarėja Samitha Hettige.
Paskelbimo laikas: 2022-03-18