Analitikai teigia, kad augimą skatinanti infrastruktūra užbaigia skolų spąstuose įklimpusio Pekino šmeižtą.
Analitikai teigia, kad pagal Kinijos siūlomą „Juostos ir kelio“ iniciatyvą įgyvendinti projektai paskatino Šri Lankos ekonominę plėtrą, o jų sėkmė paneigė melagingus teiginius, kad dėl šios pagalbos šalys įklimpsta į dideles skolas.
Analitikų teigimu, priešingai nei Pekino kritikų skleidžiama nuomonė apie vadinamuosius skolų spąstus, Kinijos pagalba tapo ilgalaikio BRI dalyvaujančių šalių ekonomikos augimo varomąja jėga. Šri Lankoje Kolombo uostamiesčio ir Hambantotos uostų projektai, taip pat Pietinio greitkelio statyba yra vieni iš pagrindinių infrastruktūros gerinimo programos projektų.
Šiais metais Kolombo uostas užėmė 22 vietą pasauliniame uostų reitinge. Jame perkrautų krovinių apimtis išaugo 6 procentais ir 2021 m. pasiekė rekordinį 7,25 mln. dvidešimties pėdų ekvivalento vienetų kiekį, pirmadienį pranešė žiniasklaida, remdamasi Šri Lankos uostų administracija.
Uosto direkcijos vadovas Prasantha Jayamanna Šri Lankos laikraščiui „Daily FT“ sakė, kad padidėjęs aktyvumas teikia vilčių ir kad prezidentas Gotabaya Rajapaksa yra sakęs, jog nori, jog iki 2025 m. uostas patektų į geriausiųjų 15-uką pasauliniame reitinge.
Kolombo uostamiestis numatomas kaip svarbiausias gyvenamųjų namų, mažmeninės prekybos ir verslo centras Pietų Azijoje, o darbus, įskaitant dirbtinės salos statybą, vykdo „China Harbour Engineering Company“.
„Ši atgauta žemė suteikia Šri Lankai galimybę perbraižyti žemėlapį ir pastatyti pasaulinio lygio proporcijų bei funkcionalumo miestą bei konkuruoti su Dubajumi ar Singapūru“, – žiniasklaidai sakė Kolombo uostamiesčio ekonomikos komisijos narė Saliya Wickramasuriya.
Pagrindinis privalumas
Kalbant apie Hambantotos uostą, jo artumas prie pagrindinių jūros kelių reiškia, kad tai yra didelis projekto pranašumas.
Šri Lankos ministras pirmininkas Mahinda Rajapaksa padėkojo Kinijai „už ilgalaikę ir milžinišką paramą šalies ekonominei ir socialinei plėtrai“.
Šaliai siekiant atsigauti po pandemijos padarinių, Kinijos kritikai vėl pareiškė, kad Šri Lanka apkraunama brangiomis paskolomis, o kai kurie Kinijos remiamus projektus vadina „baltaisiais drambliais“.
Kolombo universiteto ekonomikos profesorius Sirimalas Abeyratne „China Daily“ sakė, kad Šri Lanka 2007 m. atvėrė savo obligacijų rinką užsienio investicijoms ir maždaug tuo pačiu metu pradėjo komercinį skolinimąsi, „kuris neturi nieko bendra su Kinijos paskolomis“.
Šri Lankos Išorės išteklių departamento duomenimis, 2021 m. balandžio mėn. Kinija sudarė 10 proc. salos valstybės 35 mlrd. dolerių užsienio skolos, o Japonija taip pat sudarė apie 10 proc. Kinija yra ketvirta pagal dydį Šri Lankos skolintoja, nusileisdama tik tarptautinėms finansų rinkoms, Azijos plėtros bankui ir Japonijai.
Tai, kad kritikų naratyve apie skolų spąstus buvo išskirta Kinija, rodo, kiek jie bando diskredituoti Kiniją ir BRI projektus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, teigė Wang Peng, Amerikos studijų centro ir Džedziango tarptautinių studijų universiteto tyrėjas.
Pasak Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo, šalis peržengia pavojingą ribą, jei jos išorės skola viršija 40 procentų bendrojo vidaus produkto.
„Buvo labai pabrėžtas Šri Lankos gebėjimas vystytis kaip regioniniam logistikos ir laivybos centrui, siekiant pasinaudoti BRI teikiama nauda“, – „Ceylon Today“ komentare rašė Šri Lankos nacionalinės švietimo komisijos patarėja Samitha Hettige.
Įrašo laikas: 2022 m. kovo 18 d.
